Ar jums reikalingas Duomenų apsaugos pareigūnas?

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR)  yra tiesioginio taikymo Europos Sąjungoje teisės aktas. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, šis reglamentas bus pradėtas taikyti nuo 2018 m. gegužės 25 d.  Visoms įmonėms duomenų valdytojams, savo veikloje tvarkančioms Europos Sąjungos piliečių asmens duomenis, teks prievolė įrodinėti, kad asmens duomenys tvarkomi teisėtai (BDAR 6 straipsnis), atsižvelgiant į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą bei tikslus, taip pat į įvairios tikimybės ir rimtumo pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms. Duomenų valdytojas įgyvendina tinkamas technines ir organizacines priemones, kad užtikrintų ir galėtų įrodyti, kad duomenys tvarkomi laikantis šio reglamento (BDAR 24 straipsnis).

Ar tinkamai duomenų valdytojas (duomenų tvarkytojas) tvarko asmens duomenis gali vertinti tik duomenų apsaugos teisės ir praktikos ekspertinių žinių turintis duomenų apsaugos pareigūnas. Ar pareigūnas sugebės tinkamai atlikti jam pavestas bent Reglamento 39 straipsnyje nurodytas užduotis, priklausys kaip bus valdoma įmonėje asmens duomenų saugumui kylanti rizika. Nepakankamai atitikti BDAR reikalavimus taip pat gali sąlygoti finansinius nuostolius bei reputacijos praradimą, o jeigu pareigūno kvalifikacija nepakankama ar pareigūnas nebuvo paskirtas galima patirti iš ties rimtų nuostolių priežiūros institucijai paskyrus baudą (kuri gali siekti 20 mln. eurų).

2017 metais diskusijų su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) atsakingais darbuotojais  metu nebuvo konkretizuoti duomenų apsaugos pareigūno skyrimo kriterijai, tačiau reglamento įgyvendinimo priežiūrą vykdyti ir taikyti sankcijas duomenų valdytojams Lietuvoje paskirta VDAI pacitavo Reglamento 83 straipsnio 1 dalį: “Kiekviena priežiūros institucija užtikrina, kad pagal šį straipsnį skiriamos administracinės baudos už 4, 5 ir 6 dalyse nurodytus šio reglamento pažeidimus kiekvienu konkrečiu atveju būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos“. Todėl kai neaišku ar reikia įmonėje skirti duomenų apsaugos pareigūną, geriau jį skirti, o jeigu pareigūnas nebuvo paskirtas, turėti tokius motyvus pagrindžiančius įrašus, kuriuose būtų tinkamai pagrįsta neskyrimo priežastys.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas BDAR 37 straipsnyje bendrai traktuoja prievolę įmonėms tvarkančioms asmens duomenis skirti duomenų apsaugos pareigūną, (neskaitant valdžios institucijas). Duomenų valdytojas ar duomenų tvarkytojas privalo pats įvertinti: ar jo pagrindinė veikla yra duomenų tvarkymo operacijos, dėl kurių pobūdžio, aprėpties ir (arba) tikslų būtina reguliariai ir sistemingai dideliu mastu stebėti duomenų subjektus ar duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo pagrindinė veikla yra specialių kategorijų duomenų tvarkymas dideliu mastu pagal 9 straipsnį ir 10 straipsnyje nurodytų asmens duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas tvarkymas dideliu mastu. Daugiau detalizuoti šiuos bendro pobūdžio teiginius padeda Direktyvos 95/46/EB 29 straipsnio darbo grupė, kuri parengė gaires Reglamento (ES) 2016/679 duomenų apsaugos pareigūno tema.

Daugiau informacijos apie duomenų apsaugos pareigūno poreikio vertinimą ir Direktyvos 95/46/EB 29 straipsnio darbo grupės parengtose “Duomenų apsaugos pareigūnų gairės” WP 243 pateikto algoritmo taikymą pateikta internetiniame projekte “Duomenų apsaugos pareigūnas”.

Duomenų apsaugos pareigūnas turi tinkamai įvertinti duomenų tvarkymui kylantį pavojų

Bendrajame duomenų apsaugos reglamente 39 straipsnyje nurodoma, kad “Duomenų apsaugos pareigūnas, vykdydamas savo užduotis, tinkamai įvertina su duomenų tvarkymo operacijomis susijusį pavojų, atsižvelgdamas į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą ir tikslus.” Tinkamai vertinti tokio pobūdžio informaciją ekspertinių teisės žinių nepakanka, o kreipiantis į informacinių technologijų ekspertinių žinių turinčius darbuotojus dažnai gali kilti interesų konfliktas, apibūdintas Direktyvos 95/46/EB 29 straipsnio darbo grupės parengtose gairėse Reglamento (ES) 2016/679 duomenų apsaugos pareigūno tema.

Vertindamas įmonės asmens duomenų tvarkymui kylantį pavojų Pareigūnas visų pirma turi skirti dėmesį labiausiai pažeidžiamoms informacinėms sistemoms ir turėti pakankamą kvalifikaciją tinkamai vertinti pavojų. Pavyzdžiui turinio valdymo sistema WordPress yra viena iš populiariausių nemokamų interneto svetainių turinio valdymo programinių įrangų pasaulyje.  Jos populiarumas sąlygoja didelį kibernetinių įsilaužėlių dėmesį saugumo spragų paieškai ir pažeidžiamumo išnaudojimui.  2017 metų sausį nustatyta kritinė WordPress saugumo spraga leidžianti neteisėtai redaguoti svetainių turinį ar užkrėsti svetainę piktybine programine įranga, o naujausia 2018 metų vasarį aptikta Wordpress TVS saugumo spraga WordPress CVE-2018-6389 Denial of Service Vulnerability suteikia piktavaliams  galimybę sutrikdyti svetainės veiklą net naujausiose WordPress versijose. Nacionalinio standartų ir technologijų instituto (NIST) Informacinių technologijų laboratorija nurodo aukštą pažeidžiamumo išnaudojimo ir pavojingumo lygį (CVSS Severity (version 3.0) – 7,5), todėl rekomenduojama kuo skubiau atnaujinti TVS programinę įrangą.

Tinkamas kibernetinių grėsmių asmens duomenims įvertinimas, kompensuojamų  ir incidentų valdymo veiklos priemonių rekomendavimas padės laiku užkirsti kelią neteisėtai prieigai prie asmens duomenų.